Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininko Arvydo Juozaičio kalba

2019 m. spalio 11 d. spaudos konferencijoje LR Seime

„Gerb. žurnalistai, Lietuvos žmonės, mes nešame gerą žinią Lietuvai, nes tai yra prezidentinės kampanijos tęsinys. Su šūkiu „Lietuva yra čia“ ir programa važiavau po visą Lietuvą, aplankiau maždaug 440 vietovių, bendravai įvairiose auditorijose. Niekur negirdėjau priešiškumo nuostatai, kad Lietuvos išsigelbėjimas ne globalioj Lietuvoj, kuri dabar vis eskaluojama, o Lietuvos išsigelbėjimas namuose. Ir Jungtinių Tautų perspėjimas, kad Lietuva gyventojų skaičiumi yra sparčiausiai nykstanti valstybė, reikalauja labai paprastų ir genialių sprendimų. Žinoma, Lietuva yra čia – visi žinom, bet kai tai reikia įrodinėti, ypač globalistinio siautimo uragano, ką daro su mumis, mūsų šeimomis visas pasaulis, ir jei kiekviena tauta, kuri rūpinasi savo išlikimu, vis dėlto turi savo jėgomis remtis, o ne kažkokiomis išorinėmis. Žinome istoriškai, jeigu tauta negina savo laisvės, niekas jos nebeapgins.

Todėl „Lietuva yra čia“ virtusi vėliava, […] keturių bokštų, kuriuos aš visur skelbiau, juos gyniau. Visų pirma Lietuva yra kalbos valstybė, be lietuvių kalbos nebūtų dabartinės Lietuvos, todėl lietuvių kalbos gyvinimas yra labai svarbus. Čia pirmas bokštas.

Antras – šeima. Nėra nei tradicinės, nei netradicinės šeimos – Konstitucijoje yra viena šeimos apibrėžtis.

Trečias – švietimas. Nes mes matome, kas darosi mokyklose, kai vyresnėse klasėse vaikai stengiasi vienas kitą aplenkti, kur geriau išvažiuos, nes likti Lietuvoje, tai būti „lūzeriu“. Švietimo visos programos: ir aukštojoje iš dalies, bet pirmiausiai vidurinio ugdymo, yra mūsų dėmesio centre.

Ir ketvirtas – teisingumas. Teisingumas, turbūt, sunkiausiai valdomas, nes čia yra valios sprendimai, kurie priklauso didele dalimi priklauso nuo prezidento. Tą ir prezidentinėje kompanijoje sakiau, o dabar, pereinant į Seimo plotmę, žinoma, tai reikės taip pat tęsti.

Todėl sakau, kad gera žinia dėl to, kad tai nebuvo kaprizas, kai bandė kai kas įsivaizduoti. Pats kandidatavimas, žinant, kad žiniasklaida nėra mano pusėje, kad paruoštas nuo seno vienas, kitas kandidatas, kad jų įdirbis ne vienerių, dvejų metų, o aš turėjau tik gerą pusmetį idėjų pristatymui, jų gynimui ir tuo pačiu turėjau labai stiprią paramą – tos pačios idėjos ir programa. Dar gera žinia dėl to, kad mes vykdėm tai nieko nešmeiždami. Paskelbėm, kad patyčios išvis nėra mūsų politikos sudėtinė dalis. Ir tai, ką dabar matom aplinkui, jeigu ir skamba dabar mano adresu kokios patyčios, aš į jas neatsakau ir neatsakinėsiu.

Kodėl mes susitikom su Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ ir apie tai, ką ji padarė? Frakcija padarė beprecedentį žingsnį. Frakcijos vadovybė ( Gerb. Kamblevičius yra pirmininko pavaduotojas), neapsikentusi diktato, skilo, palikdama viena pirmininką – Remigijų Žemaitaitį. Jie visi atėjo į naujai sukurtą frakciją, o R.Žemaitaitis liko pakibęs kaip ir Seimo vicepirmininkas, bet jau be atramos. Kažkas, reiškia, įvyko, man tai buvo labai įdomu.

Atsivertėm TT programą „Lietuva, kelkis“, su kuria jie ėjo į paskutiniuosius rinkimus, ir praktiškai iš keliolikos tezių viskas mums tinka: ir dėl Europos Sąjungos tvirtinimo ne kaip begalinio jos liberalizavimo, bet kaip tautų savigarbos ir išlikimo tvirtinimo. Taip pat ir dėl šeimos, ir dėl savivaldos – viskas labai panašu. Reta, kur mes dar rastume panašią programą. Ir kai buvo pasiūlymas susitikti, o mes jau turėjome bazę (pavaduotojas Saulius Lapėnas pasakys, kokia tai bazė), turiu informuoti, kad tai nebuvo kvietimas tik man, kad ateik dabar ir imk mums vadovauti. Ne, juokingai skamba. Turi suvažiavimas nuspręsti, o kad įsteigtum naują partiją, turi mažiausiai būti trys tūkstančiai narių, tai jie ir spręs. Ir per tą laiką, iki gruodžio vidurio, kaip mes dabar sutarėme, ir viskas atsiskleis, ar verta balsuoti už mane, ar už kitą kandidatą.

Tai todėl, kai mes susitikom – aš, kaip „Lietuva yra čia“ vadovas ir mano pavaduotojas Saulius Lapėnas, labai rimtai pasižiūrėjome į programas ir nusprendėme, kad galime sumušt rankomis, jeigu atsilieps pačios partijos struktūra: rajonai, regionai, pritars pačios partijos žmonės ir jungsis kuriamos partijos „Lietuva yra čia“ žmonės ir buvusios TT partijos visos Lietuvos žmonės. Naujai atėję žmonės (ne koks tai kolektyvinis buvusios partijos įstojimas), bus naujo politinio darinio steigėjais. Mes norime vadinti santalka, nes gerokai anksčiau, nei Tvarkos ir Teisingumo partijos įvykęs skilimas ir naujos frakcijos atsiradimas Seime, mes buvome kreipęsi į 11 partijų, judėjimų, išplatinę Manifestą, išplatinę savo tezes, gaires (programa mūsų yra parašyta gana glausta) ir gavome iš penkių atsiliepimus, jau derėjomės. Ir šitas į derybas atėjimas frakcijos iš Seimo yra tame pačiame kontekste. Žinoma, kad frakcijai dėmesys, kaip valdžios vartams į Seimą, yra didžiausias ir, žinoma, gali deformacija vaizdo atsirast, kai agonijoje atsidūręs buvęs frakcijos pirmininkas R. Žemaitaitis tą daro, – skatina savo kreivų veidrodžių karalystę. Bet tai tiek to…

Mes einame labai sparčiai į priekį, aš esu optimistas, pasiseks, bet už tas išvardintas idėjas atsakau, mūsų visa komanda atsako. Mes turime „raudonų“ linijų neperžengimo visą politiką, nuo ko mes neatsitrauksime. Tai aptarėme su frakcijos vadovybe. Mes dabar ne „Tvarką ir Teisingumą“ traktuojame kaip bendražygius, bet frakciją. Frakcija, kaip flagmanas, jie dar važinėja per skyrius, bet skyrių jau labai daug susilikvidavusių ir išstojusių iš TT, baisu net pasakyti, yra net po 200 žmonių išsiregistravusių iš partijos, ką aš pamačiau. O tie, kurie išsiregistravę, žiūri viltingai: reikia uždegt žmones ir įtikint, daug ką padaryti reikia…“

                      Pilnas spaudos konferencijos įrašas:

https://www.youtube.com/watch?v=yVmVJWk-O7w&t=1830s

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *