KAM DAR VIENA PARTIJA ?

SANTALKA LIETUVAI – BŪTINA SĄLYGA LIETUVOS IŠLIKIMUI

KAM DAR VIENA PARTIJA?

Per keletą metų tikslingai ir kryptingai suformuotas visuomenėje neigiamas požiūris į politines partijas, šiandien pasireiškiantis piliečių nenoru dalyvauti bet kokioje politinėje veikloje, rodo didelį piliečių nusivylimą ne tik politiniu „elitu“, bet ir nepasitikėjimą savo asmeninėmis pastangomis ir galimybėmis demokratiniu būdu keisti padėtį Lietuvos valstybėje. Todėl manęs visiškai nenustebina dažnai girdimas klausimas – ar yra prasmė kurti dar vieną naują partiją?
Atsakymą matau ir girdžiu, giliai suvokdamas, kad nėra kito būdo, kad Lietuva neliktų tik geografine sąvoka ir teritorija be čia gyvenančių tautiečių, be kalbančių lietuvių kalba, be saugančių lietuvių tautos tradicijas ir be jaučiančių pasididžiavimą savo Lietuvos valstybe, piliečių.
Ir dar pridursiu, kad tai nėra tik „dar viena“ naujai kuriama partija, nes SANTALKA LIETUVAI, tai unikali galimybė telktis Lietuvos piliečiams, neatsisakantiems aktyvios politinės kovos būdų ir prisiimantiems politinę atsakomybę, siekti užsibrėžtų bendrų tikslų.
Arvydo Juozaičio dalyvavimo prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje rezultatai įrodo, kad jo iškeltos idėjos ir pasiūlymai, kaip toliau turi vystytis Lietuvos valstybė, buvo išgirstos ir palaikytos. Tarp 9-erių šio posto siekusių kandidatų Arvydas Juozaitis buvo penktas ir surinko 4,69 (66 957 balsus) nuošimčių rinkėjų balsų.
Toks didelis palaikymas, kurio gali pavydėti visa eilė ilgametes tradicijas ir skaitlingas teritorines struktūras turinčios partijos, tapo įpareigojimas ir Arvydui Juozaičiui, ir jo šalininkams tęsti kovą už Lietuvos piliečių lūkesčių įgyvendinimą, už jų teisę gyventi, dirbti, kurti šeimas ir vaikus auginti savo protėvių žemėje, nes LIETUVA YRA ČIA.

SANTALKOS LIETUVAI atsiradimas

Pasibaigus rinkiminėms batalijoms, birželio mėn. 5 d. Kaune įvykusioje Judėjimo „Lietuva yra čia“ sueigoje buvo įvardintos ir aptartos dvi – visuomeninė ir politinė, Arvydo Juozaičio inicijuoto sambūrio tolimesnės veiklos organizacinės formos. Judėjimas „Lietuva yra čia“, kaip visuomeninė organizacija, sieks plėtoti savo teritorinę struktūrą ir veiklą visų lygių valdžios sprendimų ir veiksmų kontrolės viešinimo bei visuomeninių iniciatyvų realizavimo srityje. O naujai formuojama politinė partija – Santalka Lietuvai per keliamus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą įtakos įstatymų leidybą, Vyriausybės formavimą ir dalyvavimą savivaldoje.
Birželio 28 d. Judėjimo „Lietuva yra čia“ steigėjai ir nariai suformavo kolegialų valdymo organą – Valdybą, kuri ėmėsi intensyvaus darbo, kuriant Judėjimo „Lietuva yra čia“ teritorinę struktūrą – teritorinius Judėjimo LYČ skyrius ir naujai kuriamos partijos – Santalkos Lietuvai iniciatyvines grupes. Pirmieji skyriai įsikūrė Radviliškyje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Jonavoje, Jurbarke, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir jų daugės, nes tuo rūpinasi daugiau kaip keturiasdešimt koordinatorių skirtingose Lietuvos vietovėse ir miestuose.

MANIFESTAS – vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo

Liepos 14 d., Judėjimo „Lietuva yra čia“ Valdybai pritarus Programinėms gairėms, kurias parengė Santalkos Iniciatyvinės darbo grupės nariai, daugiau kaip 10-čiai partijų buvo išplatintas Lietuvos partijų ir kitų juridinių asmenų jungimosi į Santalką „Lietuva yra čia “ MANIFESTAS:

„Vienijimasis po pavadinimu „Lietuva yra čia“, tai nėra vienos partijos ar judėjimo lyderystės įprasminimas, tai tik bene paskutinė galimybė patriotinėms ir nacionalinius interesus ginančioms partijoms bei pavieniams piliečiams susitelkti vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo ir jos sėkmingo vystymosi užtikrinimo,“ – Arvydas Juozaitis.

Manifeste deklaruoti kuriamos politinės partijos – Santalkos Lietuvai pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:

• Formuoti viešąją politiką Lietuvoje, stiprinti tautinę savimonę ir tapatybę, ugdyti istorinę atmintį;
• Saugoti ir įprasminti Lietuvos kultūros bei gamtos paveldą;
• Puoselėti lietuvių kalbą, ginti ir stiprinti jos konstitucinį statusą;
• Lietuvos švietimo sistemą formuoti taip, kad ji būtų susijusi su tautos egzistenciniais rūpesčiais, kad ugdytų Lietuvai pasišventusią jaunąją kartą;
• Šeimos instituciją paversti valstybės socialinės ir ekonominės politikos centru;
• Didinti teisėsaugos atvirumą visuomenei, teisėsaugos pareigūnų atsakomybę;
• Stiprinti išskirtinį piliečių ryšį su savo valstybe, siekti aktyvesnio piliečių dalyvavimo valstybės valdyme;
• Ginti nepriklausomos demokratinės valstybės konstitucinius pamatus tarptautinėje politikoje;
• Atstovauti ir ginti ne tik savo principus ir Lietuvos interesus, bet ir visų Lietuvos piliečių viešuosius interesus Lietuvos LR Seime, Vyriausybėje ir kitose valdžios institucijose.
Į šį Manifestą atsiliepė ir žadėjo apsvarstyti savo kolegialiuose valdymo organuose daugiau kaip penkios partijos. Niekam nebuvo paslaptis, kad pirmieji pokalbiai vyko tarp Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos ir Lietuvos centro partijos. Pozityvų požiūrį į šią Santalką išreiškė partijos „Jaunoji Lietuva“, Kartų solidarumo sąjungos, Partija „Tvarka ir teisingumas“ vadovai, pasiūlę atidėti Santalkos LYČ steigiamąjį suvažiavimą vėlesniam laikotarpiui, nei tai buvo numatyta padaryti rugsėjo 29 d., kad būtų daugiau laiko vidinėms diskusijoms ir kolegialių valdymo organų susirinkimams ir galimų sprendimų priėmimui.

SANTALKOS LIETUVAI programinės gairės

Programinės gairės, viešai publikuotos liepos 14 dieną, yra surašytos kitaip, nei įprasta matyti esamų partijų programose sudėliotus tikslus ir siekius, pagal šiuo metu veikiančių ministerijų kompetencijų sritis.
Santalkos Lietuvai programa skirta Lietuvos piliečiui, norinčiam gyvenanti šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje ir siekiančiam gyventi, dirbti, kurti šeimą ir vaikus auginti savo protėvių žemėje!
Deklaruodami: „Laisvas, sąžiningas, doras žmogus – tai laimingas žmogus savo šeimoje, giminėje, bendruomenėje, tautoje ir valstybėje“, programą išdėstome per devynis skyrius, išvardindami tai, ką siūlome Lietuvos žmogui-piliečiui, siekiančiam savo gyvenimo pilnatvės.
Programinės gairės iškelia į dienos šviesą pagrindines kiekvieno mūsų rūpesčių problemas ir būtinumą sąmoningai rinktis:
➢ SU ŠEIMA AR BE ŠEIMOS
➢ BENDRUOMENĖJE AR ANAPUS JOS
➢ VIRŠUJE AR APAČIOJE
➢ SAUGUMAS AR BAIMĖ
➢ ŽYDINTI ŽEMĖ AR DYKUMA
➢ SVEIKAS AR PACIENTAS
➢ ŠVIESUS AR TAMSUS
➢ KŪRĖJAS AR ĮKAITAS
➢ LAIMĖ LIETUVOJE

Naujai kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“- programinės gairės po diskusijų ir svarstymų dar bus papildomos ir turės būti tobulinamos, nes galutinė jų redakcija neabejotinai gali kisti, priklausomai nuo įsiliejančių į šią Santalką piliečių ir nuo galimų ištisų partijų įsiliejimo ir jų noro atspindėti savo lūkesčius.

SANTALKOS LIETUVAI – PRICIPINIAI SIEKIAI

Santalka Lietuvai numato laikytis šių principinių (nekintančių „raudonų linijų“) nuostatų įgyvendinimo:

• Sieks Lietuvos miškų, vandenų, žemės ir jos gelmių – ekosistemos išsaugojimo ateities kartoms;
• Palaipsniui mažins Lietuvos valstybės įsiskolinimą ir prisiimamus finansinius įsipareigojimus bei rizikas, neapkraunant skolomis dabartinio jaunimo ir ateities kartų;
• Visomis išgalėmis saugos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Tautinės valstybės nuostatas:
– kovosime už Lietuvos valstybės buvimą Europos Tėvynių sąjungoje;
– stabdysime imigraciją, kuri kenks arba kels grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams.
– visomis išgalėmis saugos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 38 straipsniu įtvirtintas šeimos nuostatas.
• Stiprinsime šalies gynybinį potencialą, gerindami socialinę-ekonominę Lietuvos piliečių gerovę, stiprindami pilietiškumą, tačiau neviršijant 2 proc. biudžeto lėšų skyrimą nuo BVP šalies gynybai;
• Stabdysime Lietuvos darbingų piliečių socialinį dempingą, įsileidžiant pigią darbo jėgą iš kitų šalių;
• Spartinsime vidutiniškai pasiturinčio gyventojų sluoksnio susiformavimą, kaip bet kurios kitos sėkmingai besivystančios valstybės saugumo ir demokratijos garantą, užtikrindami Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ir mažų ūkių plėtrai preferencines sąlygas, ribodami didžiųjų korporacijų ir monopolinių struktūrų įgeidžius diktuoti savo sąlygas:
– Pasisakome už valstybinio taupomojo ir investicijų banko steigimą, kuris sugražintų valstybei galimybę kontroliuoti fiskalinius srautus, realiai sumažintų finansinių operacijų tarifus Lietuvos pagyvenusiems žmonėms ir socialiai jautrioms grupėms;
– neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turi priartėti prie minimalaus mėnesinio atlygio (MMA);
– PVM mokėtojo registravimo ribą padidinsime nuo 45 000 iki 85 000 Eurų metinės apyvartos;
– laipsniškas PVM tarifo mažinimas iki nulio, pirmo būtinumo prekėms;
– sieksime administracinės naštos mažinimo verslui, mokytojams, gydytojams ir visiems Lietuvos piliečiams.

Kuriamos politinės partijos – SANTALKA LIETUVAI steigiamasis suvažiavimas įvyks gruodžio 14 d. Raudondvaryje, Kauno rajone.

Saulius Lapėnas
Judėjimo „Lietuva yra čia“ Valdybos narys,
Kuriamos politinės partijos – SANTALKOS LIETUVAI Iniciatyvinės grupės narys.

 

Arvydo Juozaičio kalba mitinge prie LRT 2019-11-09 „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“

Šiame susibūrime dalyvavę žmonės išreiškė protestą dėl spalio mėnesį rodytos portalo lrt.lt laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“, apie tėčius gėjus, gyvenančius ir auginančius vaikus užsienyje.

https://youtu.be/yEn-LTQE_ZM

Kelios Arvydo Juozaičio kalbos ištraukos buvo publikuotos straipsnyje „Mitinge prie LRT žmonės išsakė tai, kas buvo susikaupę;…

„Arvydas Juozaitis pasisakęs mitingo metu pirmiausiai pasisveikino tokiais žodžiais „Sveikinu sesės ir broliai jus, mirti pasiruošusius“, ir čia pat paaiškino, kad Romos imperijoje buvo toks šūkis, „morituri te salutant“ lotyniškai, – „pasiryžę mirti sveikina tave“.

Štai ir mes, tokia negausi šią lietingą dieną žmonių bendruomenė, tęsė filosofas ir rašytojas, – žinome, kad mūsų daug kas klausosi, daug kas žiūri, daug kas paskui analizuos, šmeiš, – pripažino politikas, žinoma šmeiš, bet mes pasiruošę mirti, tai ką darysi, su šypsena pridūrė jis, – vis tiek teks, bet mirti reikia padoriai.

A. Juozaitis užsiminė apie Lietuvos visuomenėje vykstančius procesus: „Šiuo metu konstruojama visuomenė, ji buvo konstruojama komunizmo laikais, konstruojama ir dabar. Dabar konstruoja milžiniški pinigai, ir visos tos prievartinės ideologijos atstovai, kurie yra deportuojami iš kitų šalių į mūsų šalį, – reiškia toks yra importas deportuojant kitur. Mes jau to pasekmes matome, pridūrė politikas. Vienintelis dalykas, kuriuo negalima suabejoti, kurio nesukonstruosi – yra tai vaiko gimimas. Visi mes esame nesukonstruoti, todėl kad esame Dievo ir tėvų paslaptis. Šalia to, vienintelė institucija, kurios negalima sugalvoti, kuri yra tęsinys visų visuomenių, visų valstybių – tai šeima.

Visa kita yra sugalvojama. Netgi ta vadinamoji santuoka, kurią po to sankcionuoja bažnyčia arba sankcionuoja valstybė – jos jau yra mūsų susitarimo reikalas. Bet šeimos sugalvoti negalima. Ir todėl sakoma, kad šeima yra mūsų (visuomenės) ląstelė, valstybės ląstelė, tautos ląstelė. Ir, jeigu į ją (šeimą) pasikėsinama, yra aiškinami įvairiausi variantai, – tai žinot ką, broliai ir sesės mirti pasiruošę, ypač tie, kurie mosuoja mūsų spalvas pasiėmę (turima omenyje LGBT žmonių grupė) vėl kreipėsi filosofas į susirinkusius, – klausykite, Jungtinės tautos šiemet pranešė – sparčiausia nykstanti valstybė gyventojų skaičiumi pasaulyje, – baisu pasakyti – tai Lietuva.

Ir šalia šito eksperimentuoti, kažką grįsti jausmais, kad jausmai yra svarbiau, – taip, jausmai yra svarbu, bet gyvybė yra svarbesnė. Mes esame jokios prievartos nepropaguojantys žmonės, tęsė A. Juozaitis, tačiau dauguma yra daugumai, nors agresyvios mažumos nori matyti, kad mūsų būtų tik tyli…baisu pasakyti – banda. Bet jie to siekia. Pabaigai politikas pabrėžė: „nepasiduosim, ir kviečiu visus prisiminti, kad mes neturime ko prarast, sustabdyti šitą Lietuvos nykimą galime tik šeimomis, ir šitą reikėtų užrašyti ant šio pastato (žvelgia į LRT): „Lietuvos televizija“, o ne LRT, – yra šeimų ir Lietuvos Tautos ir valstybės televizija.“

2019-10-30 Lietuvos Respublikos Seime spaudos konferencija

2019-10-30 LR Seimo frakcijos LIETUVOS GEROVEI

spaudos konferencijoje dalyvavo, kalbėjo ir į klausimus atsakė

Vytautas KAMBLEVIČIUS, Arvydas JUOZAITIS ir Saulius LAPĖNAS

LR Seimo frakcijos LIETUVOS GEROVEI seniūnas informavo susirinkusius žurnalistus apie pirmadienį (2019-10-29) vykusias frakcijoje diskusijas su naujai kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“ iniciatoriais Arvydu Juozaičiu ir Sauliumi Lapėnu. Po įvykusiu pokalbių buvo sutarta formuoti bendrą darbo grupę steigiamojo suvažiavimo parengimui ir steigėjams teikti naujai kuriamos partijos pavadinimą – SANTLAKA LIETUVOS GEROVEI – „Lietuva yra čia“.

Arvydas Juozaitis savo kalbą pradėjo šiais žodžiais: „Sveiki gyvi, žurnalistai, Lietuva, žiūrovai. Na, norėčiau pradėti aišku nuo liūdnos gaidos, dėl Alytaus katastrofos. Mažasis Astravas Lietuvoje įvyko ir mes matome, kokia yra trapi mūsų tikrovė. Aš net bijau, kad tas biudžetas, kuris bus dabar renkamas iš papildomų sumanytų mokesčių, visai ne ten nueis. Dabar bus kompensuojama žala, padaryta viskam: ir gyventojams ir infrastruktūrai, maisto produktams, parduodant juos gamintojams, žodžiu –  nelaimė. Tik užuojautos vyriausybės struktūroms, kurios visiškai nesureagavo deramai…“

Arvydas Juozaitis tai vertina kaip perspėjimą „dar ir dėl to, kad 2030 –ieji buvo mūsų tarsi kažkoks strateginis planas. Mes matom, kad 30 –aisiais gali išvis būti katastrofų metai. Tai yra  – Tėvynės sunaikinimo metai.“

Arvydas Juozaitis, apsilankęs daugiau kaip 20-yje yrančios PTT skyrių, atkreipė dėmesį į akivaizdų nusivylimą politika: „politika nusivylimas milžiniškas, jau keli dešimtys procentų yra pagal išėjusių iš visų partijų narių, skaičiuojama, koks penktadalis yra palikęs daugybę partijų, tai tas  daugybę – virš 20. Todėl surinkti šiais laikais žmones yra sunku, nes vilties daug kas yra netekę, bet gyvi esam“

 „Pagrindinė srovė dabar yra gerovės vizija. Kas ta gerovė? Na tai, kad išvis Lietuvoj galima būtų gyventi. Iš to žodžio „geras“ – tai ir išeina – gerovė. Todėl, kai mes pamatėm, kad net Centro partija, paskutinioji jau į tą traukinį įšoko su šituo pavadinimu, prisidurdama prie savęs, tai matome, kad srovė yra teisinga, o mūsų galingiausias srautas pasiims visus, aš manau“ – baigdamas kalbėjo Arvydas Juozaitis.

 Saulius Lapėnas akcentavo naujai kuriamos politinės partijos tikslus ir numatomas priemones jiems pasiekti: „Nauja partija – Santalka Lietuvos gerovei „Lietuva yra čia“ dar tik kuriama, jos programinės gairės aktyviai svarstomos ir galės būti įgyvendinamos, kai tik šios partijos tikslams ir siekiams pritars pakankamai didelė dalis Lietuvos piliečių rinkimuose į LR Seimą.

Kokie numatomi būdai šiems tikslams įgyvendinti, jau kartą buvo įvardinti 2019-10-11 LR Seimo spaudos konferencijoje, kartu įvardintomis raudonosiomis linijomis, kurios taps principinėmis nuostatomis, rengiant ir tvirtinant biudžetus, formuojant valdančią daugumą po 2020 metų rinkimų į LR Seimą“.

Saulius Lapėnas akcentavo esmines nuostatass, kurios lems tokio biudžeto suformavimą, kurios lems šioje šalyje gyvenančių žmonių gerovę ir valstybės klestėjimą:

  • Valstybė privalo išmokti gyventi pagal savo išgales, o ne pagal kažkieno formuluojamus norus.
  • Stiprinsime šalies gynybinį potencialą, gerindami socialinę-ekonominę Lietuvos piliečių gerovę, stiprindami pilietiškumą, tačiau neviršijant 2 proc. biudžeto lėšų skyrimą nuo BVP šalies gynybai;
  • Stabdysime Lietuvos darbingų piliečių socialinį dempingą, įsileidžiant pigią darbo jėgą iš kitų šalių;
  • Spartinsime vidutiniškai pasiturinčio gyventojų sluoksnio susiformavimą, kaip bet kurios kitos sėkmingai besivystančios valstybės saugumo ir demokratijos garantą, užtikrindami SVV ir mažų ūkių plėtrai preferencines sąlygas, ribodami korporacijų ir monopolinių struktūrų įgeidžius diktuoti savo sąlygas:

– Pasisakome už valstybinio taupomojo ir investicijų banko steigimą, kuris sugražintų valstybei galimybę kontroliuoti fiskalinius srautus, realiai sumažintų finansinių operacijų tarifus Lietuvos pagyvenusiems žmonėms ir socialiai jautrioms grupėms;

– neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turi priartėti prie minimalaus mėnesinio atlygio (MMA);

– PVM mokėtojo registravimo ribą padidinsime nuo 45 000 iki 85 000 Eurų metinės apyvartos;

– laipsniškas PVM tarifo sumažinimas iki nulio, pirmo būtinumo prekėms;

– sieksime administracinės naštos mažinimo verslui, mokytojams, gydytojams ir visiems Lietuvos piliečiams.“

                      „Savaime suprantama, kad tai bus pasiekta ne iš karto ir ne per vienerius metus, bet palaipsniui ir nuosekliai keičiant nusistovėjusią praktiką gyventi pagal lūkesčius, o ne pagal išgales!“ – akcentavo Saulius Lapėnas.

                      Visą spaudos konferenciją galite peržiūrėti:

 https://www.youtube.com/watch?v=xnB_x_mPb50

 

Informaciją parengė

Markas Marcinkevičius

naujai kuriamos partijos –

SANTALKOS LIETUVOS GEROVEI –

„LIETUVA YRA ČIA“

Iniciatyvinės darbo grupės narys.

2019-10-29 LYČ Vilniaus skyriuje apsilankė Santalkos „Lietuva yra čia“ iniciatyvinės grupės nariai

 

Judėjimo „Lietuva yra čia“ Vilniaus skyriaus susirinkime apsilankė kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“ iniciatyvinės grupės nariai  Arvydas Juozaitis (grupės vadovas) su Sauliumi Lapėnu ir LR Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai Juozas Imbrasas su Vytautu Kamblevičiumi (frakcijos seniūnas). Buvo aptarti klausimai susiję su kuriamos partijos – Santalką „Lietuva yra čia“ steigiamojo suvažiavimo organizavimu, būtinų steigimui dokumentų rengimu ir programinių gairių redagavimu.

SAVIVALDAI REIKŠMINGAS TRISDEŠIMTMETIS LIEKA BE FANFARŲ

Saulius Lapėnas
Judėjimo „Lietuva yra čia“ valdybos narys,
architektas ir politikas.

SAVIVALDAI REIKŠMINGAS TRISDEŠIMTMETIS LIEKA BE FANFARŲ

O gal kam teko girdėti, kad Lietuvos savivaldybių asociacija ar bent kuri nors savivaldybė būtų paminėjusi Europos vietos savivaldos chartijos įsigaliojimo Lietuvoje trisdešimtmetį? (1999 m. gegužės 25 d. LR Seimas įstatymu ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją, kuri įsigaliojo 1999 m. spalio 1 dieną).
Prisipažinsiu ir aš pats, ko gero nebūčiau to pastebėjęs, jei ne Judėjimo „Lietuva yra čia“ valdybos narių pasiūlymas atsiliepti į gautą kvietimą ir kartu su Arvydu Juozaičiu dalyvauti Nacionalinės pilietinių judėjimų asociacijos (NPJA) spalio 19 dieną susitikime Kėdainiuose.
O ten susirinko ganėtinai daug šių metų savivaldybių rinkimuose dalyvavusių visuomeninių komitetų atstovų, kurie puoselėja idėją po NPJA vėliava sutelktomis pajėgomis kovoti dėl realios savivaldos teisės ir galimybių ginti vietos gyventojų interesus konkrečioje teritorijoje. Tik iš pirmo žvilgsnio tokie ketinimai gali pasirodyti keisti, kai Lietuvos Respublikoje veikia Vietos savivaldos įstatymas ir visa poįstatyminių aktų, o ir kas keturis metus vykstantys rinkimai tapo rutinine kiekvienos partijos veikla, formuojant rinkiminius sąrašus. Tai gi teko akivaizdžiai pamatyti ir išgirsti, kas verčia visuomeninius rinkiminius komitetus vienyti jėgas ir telktis į šią asociaciją.
Trumpoje savo kalboje paliečiau tik nedidelę dalį problemų, susijusių su realios savivaldos trūkumais ir iš to išplaukiančiomis problemomis, kurių neabejotinai tik daugės ir jas pavyks išspręsti, jei veiksime išvien ir sutelksime kritinę masę piliečių, siekiančių daryti pokyčius:
VIDEO –  https://youtu.be/y07mOGis8q0
Ar Lietuvoje turime realią savivaldą ar tik jos pavadinimą?
Iš pirmo žvilgsnio turime viską, ko reikia realios savivaldos funkcionavimui: yra Lietuvoje ratifikuota Europos vietos savivaldos chartija, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje X skirsnyje sudėlioti straipsniai, apibrėžiantis vietos savivaldą ir jos valdymo principus, yra LR Savivaldos ir Regioninę politiką reguliuojantys įstatymai kartu su visa eile poįstatyminių aktų.
Tačiau šiandien Lietuvos piliečiai tikrai dar nesijaučia savo padėties šeimininkais, nes vietos gyventojai savo teisę valdyti yra priversti deleguoti ne tiesiogiai, o ją perduoti pagal politinių jėgų sąrašus, renkamiems atstovams. Ne daug kas pasikeitė ir po to, kai buvo suteikta teisė rinkiminius sąrašus formuoti visuomeniniams rinkiminiams komitetams, nes jų gyvavimo laikotarpis, pagal LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą baigiasi kartu su rinkiminės kampanijos pabaiga.
O priešprieša tarp partijų ir visuomeninių rinkiminių komitetų auga su kiekviena šių komitetų pasiekta pergale, komitetų deleguojamiems atstovams, laimint vietas savivaldybių tarybose. Jau buvo ne vienas ir ne itin korektiškas bandymas primesti komitetams veiklos kontrolės ir finansinės atskaitomybės taisykles, kurios šiuo metu taikomos tik partijoms, nors tik jos naudojasi išskirtine galimybe gauti finansavimą iš biudžeto, priklausomai nuo pasiektų rezultatų rinkimuose. Šios galimybės neturi komitetai, galintys save finansuoti tik iš fizinių asmenų aukų ir apie kokias nors dotacijas už pasiektus rezultatus, net nėra ko svajoti dėl įstatymo apribotos trumpalaikės veiklos. O jei dar prisiminsime taikomų „užstatų“ negražinimo atvejus, istorijai gali nebūti pabaigos…
Manau, kad vėliau anksčiau LR Seimas bus priverstas šią priešpriešą sureguliuoti taip, kaip to ir reikalauja Europos vietos savivaldos chartija ir vietos gyventojų interesai turėti ne centrinės valdžios pavedimus vykdančią instituciją, o savo tiesiogiai rinktų atstovų savivaldybių tarybas, kuriuos jie patys galėtų kontroliuoti ir reikalauti atsakomybės už priimamus sprendimus.
Tuo labiau, kad ir Lietuvoje ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos tekste yra gana aiškiai aprašytas Vietos savivaldos turinį atspindinti sąvoka:
„Vietos savivaldos sąvoka. Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais“.
O ką turime šiandien, galime įsitikinti patys, panagrinėję poįstatyminius aktus.
Savivaldybės neturi ir savarankiško biudžeto, nes biudžetą formuoja pagal centrinės valdžios nustatytus rodiklius ir yra tiesiogiai priklausoma nuo skiriamų dotacijų ne tik savarankiškų bet ir centrinės valdžios deleguojamų funkcijų vykdymui. Šiuo metu rajoninėms savivaldybėms griežtai taikomos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatos, draudžia skolintis, net siekiant prisidėti prie ES paramos įsisavinimo. Rajoninėms savivaldybėms ribojamas disponavimo teisės suteikimas žemės sklypais ir jos negali savarankiškai organizuoti net ir disponuojamo žemės sklypo nuomos konkurso potencialiems investuotojams.
Konkurencijos Tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos bandymai, apriboti savivaldybių tarybų teisę priimti kolegialius sprendimus dėl vidaus sandorių, ginantis nuo monopolininkų akivaizdžių bandymų dempinguoti vietinių komunalinių tarnybų ir vietinio susiekimo teikiamas paslaugų kainas vartotojams, akivaizdžiai liudija apie realios savivaldos suvaržymus vietose ir monopolinių struktūrų ir korporacijų interesus diktuoti savo žaidimo taisykles.
Centrinės valdžios institucijoms panaikinus šias išvardintas kliūtis, neabejotinai padidėtų gyventojų pasitikėjimas ne tik savivalda bet ir tikėjimas savo jėgomis, realiai įtakoti priimamus vietos valdžios sprendimus. Centrinei valdžiai, vien tik sumažinus netiesioginių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifus vartotojams, padidėjusi vietos gyventojų perkamoji galia, o tai būtų pagrindinis stimulas smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis ir teikti įvairias paslaugas provincijoje, o ne keltis į didmiesčius.
Tačiau vietoje centrinės valdžios institucijų realių veiksmų, vis garsiau ir grėsmingiau iš jos atstovų lūpų aidi teiginiai, kad būtent savivaldybės menkai rūpinasi ir vangiai pritraukia investicijas, nesiima priemonių kurti darbo vietas, nesuvaldo emigracijos ir t.t. Susidaro įspūdis, kad savivaldos modelis iš centrinės valdžios atstovų vis daugiau sulaukia priekaištų dėl neefektyviai panaudojamų resursų, užtikrinant gyvybinius šių teritorijų gyventojų poreikius sveikatos, švietimo, socialinės rūpybos ir kultūros srityse.
O LR Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose užfiksuota prievolė Vyriausybei kartu su ministerijomis spręsti šalies ekonomikos vystymo ir tuo pačiu tolygaus teritorijų išvystymo problemas visos valstybės mastu, susiveda į primityvius siekius ir bandymus, spręsti tik regioninių centrų aprūpinimą, finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, juos atimant iš rajoninių savivaldybių.
Ar ne dėl šių akivaizdžių neatitikimų tarp Europos vietos savivaldos chartijoje deklaruojamų principų, reguliuojant santykius tarp centrinės valdžios ir savivaldos, chartijos ratifikavimo 30-metis praėjo be fanfarų ir tai progai pritinkančių valdžios ataskaitų LR Seime ir pranešimų žiniasklaidai?

Amžinas vietos savivaldos ir centrinės valdžios konfliktas
Šį konfliktą sukuria ir įtakoja:
– iš vienos pusės primityvus suvokimas, kad greitus ir efektyvius sprendimus valstybėje gali priimti ir jų efektyvų vykdymą gali garantuoti griežtai piramidės principu veikianti centralizuota administracinė sistema, kurią valdo viską išmanantis ir žinantis ko reikia liaudžiai „valdžios elitas“,
– iš kitos pusės, istorine praeitimi patvirtinta valstybių visuomeninės raidos patirtis ir supratimas, kad valstybės savo klestėjimą pasiekia tik dėka laisvų piliečių gebėjimų ir iniciatyvų dėka, kurios įmanomos tik demokratinius principus ir pamatines žmogaus teises, laisves ir pareigas – šeimai, bendruomenei ir tautai, užtikrinančioje valstybėje.
Šis konfliktas žinomas dar nuo Platono ir Aristotelio laikų dėl skirtingų požiūrių į Respubliką, kaip valstybės modelį. Platonas tikėjo „elito“ gebėjimu tenkinti liaudies ir valstybės vystymosi poreikius – 50 procentų, siekiant naudos sau, o 50 procentų laiko ir pastangų, skiriant valstybės labui ir jos gyventojų poreikių užtikrinimui… Aristotelis gi pasiūlė įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisingumo valdžių atskyrimo principus. Ir nors Aristotelis ir neneigė net monarchijos valdymo formos, bet siūlė ją riboti įstatymais bei įrodinėjo viduriniosios klasės būtinumą valstybės stabilumo užtikrinimui. Jis buvo nuoseklus tironijos, oligarchijos , kaip ir ochlokratijos priešininkas ir t.t.
Atrodo visiems, bent kiek mąstantiems, turėtų būti aišku, kad tik realia demokratija grindžiamos valdymo formos gali duoti naują ir teigiamą impulsą ne tik sugrąžinti piliečiams tikėjimą savo jėgomis, bet ir pažadinti valstybę vystytis ekonomiškai, pažadinti piliečių savigarbą ir galimybes dirbti, gyventi ir kurti savo ateitį savo protėvių žemėje, nes LIETUVA YRA ČIA!
===
O pabaigai, siūlau be jokių fanfarų, perskaityti ir niekada neužmiršti šių tezių iš Lietuvoje prieš trisdešimt metų ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos:
„Vietos savivaldos sąvoka
Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.
Šią teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų būdu laisvai išrinkti nariai, kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus.“
„Vietos savivaldos įgaliojimai ir pareigos
Vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais.
Jei įgaliojimus deleguoja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas.“
„Vietinės valdžios organų finansiniai ištekliai
Šalies ekonomikos politika suteikia vietinės valdžios organams teisę turėti atitinkamus savo finansinius išteklius, kuriuos jie savo nuožiūra gali laisvai panaudoti suteiktų įgaliojimų ribose.
Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.
Vietinės valdžios organai bent dalį finansinių išteklių gauna iš vietos mokesčių ir rinkliavos, kurių dydį nustato jie patys vadovaudamiesi statutu.
Finansų sistema, kuria grindžiami vietiniams valdžios organams prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.
Finansiškai silpnesnių vietinių valdžios organų apsauga reikalauja, kad būtų įvestos finansinio sulyginimo procedūros ar lygiavertės priemonės, kurios pakoreguotų nelygų potencialių finansinių išteklių paskirstymą ir vietinės valdžios organams tenkančias finansinės atsakomybės pasekmes. Šios procedūros ar priemonės neturi mažinti vietinės valdžios organų veiklos savarankiškumo.” Europos vietos savivaldos chartija (Lietuvoje ratifikuota 1999-10-01)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7EB8808F6CBC

Judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ bendradarbiauja su asociacija JUNKIS

2019-10-19 Judėjimo „LIETUVA YRA ČIA“ pirmininkas Arvydas Juozaitis ir Valdybos narys Saulius Lapėnas dalyvavo – Nacionalinės pilietinių judėjimų asociacijos (NPJA – JUNKIS) susitikime Kėdainiuose.
Susitikime pasisakė Judėjimo „LIETUVA YRA ČIA“ Kėdainių skyriaus koordinatorius Alfonsas Štuikys, dalyvavo mūsų judėjimo koordinatoriai iš Ukmergės ir Panevėžio.

Arvydo Juozaičio kalba: https://youtu.be/tGobz-d7q3I
Sauliaus Lapėno kalba: https://youtu.be/y07mOGis8q0
Alfonso Štuikio pasisakymas: https://youtu.be/p9GhvdSRtxU

Saulius Lapėnas
Judėjimo „Lietuva yra čia“ Valdybos narys
saulius.lapenas@lyc.lt

AR SANTALKA GRĄŽINS LITĄ? – Arvydo Juozaičio ir Sauliaus Lapėno atsakymai į žurnalistų klausimus

Arvydo Juozaičio ir Sauliaus Lapėno atsakymai į žurnalistų klausimus

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus organizuotoje 2019-10-11 Spaudos konferencijoje buvo užduoti klausimai į kuriuos atsakymus pateikė Judėjimo „LIETUVA YRA ČIA“ pirmininkas Arvydas Juozaitis ir valdybos narys Saulius Lapėnas.

AR SANTALKA GRĄŽINS LITĄ?

KAIP SANTALKA KOVOS SU KORUPCIJA?

KUR SAVE MATOTE KAIRĖJE AR DEŠINĖJE?

 

KODĖL ESATE UŽ MONOPOLININKUS?

 

KOKIA JŪSŲ UŽSIENIO POLITIKA?

KOKS SANTALKOS TIKSLAS?

SU KUO SANTALKA NEBEBENDRAUS?

 

Visą spaudos konferencijos LR Seime įrašą galite pamatyti:
https://www.youtube.com/watch?v=yVmVJWk-O7w&t=1830s

Saulius Lapėnas
Judėjimo „Lietuva yra čia“ Valdybos narys
+370 616 59819
saulius.lapenas@lyc.lt
www.lyc.lt
2019-10-10, Vilnius.

Sauliaus Lapėno tezės Spaudos konferencijai 2019-10-11 LR Seime

Sauliaus Lapėno tezės Spaudos konferencijai 2019-10-11 LR Seime

Sambūrio „Lietuva yra čia“ atsiradimas ir raida

                      Arvydo Juozaičio dalyvavimo prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje rezultatai parodė, kad iškeltos kandidato idėjos ir pasiūlymai, kaip toliau turi vystytis Lietuvos valstybė, žmones nepaliko abejingus. Tarp 9-erių šio posto siekusių kandidatų Arvydas Juozaitis buvo penktas ir surinko 4,69 (66 957 balsus) nuošimčių rinkėjų balsų.

                      Toks stebėtinai didelis palaikymas, kurio gali pavydėti visa eilė ilgametes tradicijas ir teritorines struktūras turinčios partijos, tapo įpareigojimas ir Arvydui Juozaičiui, ir jo šalininkams tęsti kovą už Lietuvos piliečių lūkesčių įgyvendinimą, už jų teisę gyventi, dirbti, kurti šeimas ir vaikus auginti savo protėvių žemėje, nes LIETUVA YRA ČIA.

                      Šis teiginys – LIETUVA YRA ČIA – tapo 2019 vasario mėnesio 2 d. Arvydo Juozaičio inicijuoto sambūrio Vilniaus Žemutinėje pilyje ir tą pačią dieną įsteigto Judėjimo „Lietuva yra čia“ pavadinimu. Po poros mėnesių šis judėjimas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka kaip asociacija, vienijanti ne tik fizinius asmenis, bet ir įvairių kitų partijų bei visuomeninių organizacijų pavienius narius, numatant galimybę, joms įsilieti į šį judėjimą, deleguojant ir savo oficialius atstovus.

                      Birželio 5 d. Kaune įvykusioje sambūrio „Lietuva yra čia“ sueigoje buvo įvardinti ir aptarti du tolimesnės veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos tęstinumą – visuomeninis ir politinis. Judėjimas „Lietuva yra čia“, kaip visuomeninis darinys, toliau plėtos veiklą visų lygių valdžios sprendimų ir veiksmų kontrolės viešinimo bei visuomeninių iniciatyvų realizavimo srityje. O naujai formuojama politinė partija – „Lietuva yra čia“ – per keliamus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą įtakos įstatymų leidybą, Vyriausybės formavimą ir dalyvavimą savivaldoje.

                      Birželio 28 d. Judėjimo „Lietuva yra čia“ steigėjai ir nariai suformavo kolegialų valdymo organą – Valdybą, kuri ėmėsi intensyvaus darbo, kuriant Judėjimo „Lietuva yra čia“ teritorinę struktūrą – teritorinius Judėjimo LYČ skyrius ir naujai kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“ iniciatyvines grupes. Šiuo metu jau įsteigti aštuoni skyriai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Jurbarke, Radviliškyje) ir kitų skyrių steigimui artimiausiu metu rengiasi daugiau kaip trisdešimt koordinatorių skirtingose Lietuvos vietovėse.

Kvietimas vienytis – paskutinė galimybė susitelkti vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo

                      Liepos 14 d., Valdybai pritarus Programinėms gairėms, kurias parengė Valdybos patvirtintos Iniciatyvinės darbo grupės nariai, daugiau kaip 10-čiai partijų buvo išplatintas Lietuvos partijų ir kitų juridinių asmenų jungimosi į Santalką „Lietuva yra čia“ MANIFESTAS:

                      „Vienijimasis po pavadinimu „Lietuva yra čia“, tai nėra vienos partijos ar judėjimo lyderystės įprasminimas, tai tik bene paskutinė galimybė patriotinėms ir nacionalinius interesus ginančioms partijoms bei pavieniams piliečiams susitelkti vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo ir jos sėkmingo vystymosi užtikrinimo,“ – Arvydas Juozaitis.

 

Kuriamos politinės partijos – Santalka „Lietuva yra čia“

pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:

  • Formuoti viešąją politiką Lietuvoje, stiprinti tautinę savimonę ir tapatybę, ugdyti istorinę atmintį;
  • Saugoti ir įprasminti Lietuvos kultūros bei gamtos paveldą;
  • Puoselėti lietuvių kalbą, ginti ir stiprinti jos konstitucinį statusą;
  • Lietuvos švietimo sistemą formuoti taip, kad ji būtų susijusi su tautos egzistenciniais rūpesčiais, kad ugdytų Lietuvai pasišventusią jaunąją kartą;
  • Šeimos instituciją paversti valstybės socialinės ir ekonominės politikos centru;
  • Didinti teisėsaugos atvirumą visuomenei, teisėsaugos pareigūnų atsakomybę;
  • Stiprinti išskirtinį piliečių ryšį su savo valstybe, siekti aktyvesnio piliečių dalyvavimo valstybės valdyme;
  • Ginti nepriklausomos demokratinės valstybės konstitucinius pamatus tarptautinėje politikoje;
  • Atstovauti ir ginti ne tik savo principus ir Lietuvos interesus, bet ir visų Lietuvos piliečių viešuosius interesus Lietuvos LR Seime, Vyriausybėje ir kitose valdžios institucijose.

Partijų ir kitų juridinių asmenų jungimosi į Santalką „Lietuva yra čia“ principai

                      Pasirašydami šį Manifestą, išreiškiame kolegialų (pretenduojančios jungtis į Santalką partijos ar asociacijos valdymo organų apsvarstytą ir patvirtintą) apsisprendimą dalyvauti jungtinės politinės partijos – Santalka „LIETUVA YRA ČIA“ (toliau – Santalka) kūrime ir jos valdymo organų bei struktūrinių padalinių suformavime, vadovaujantis šiais jungimosi principais:

  • Jungiamės į Santalką lygiomis teisėmis su kitomis prisijungiančiomis prie Santalkos partijomis, judėjimais ir asociacijomis, nekeldami jokių išankstinių sąlygų;
  • Perduodame Santalkai viešai deklaruotus visus savo partijos (juridinio asmens) turtinius ir finansinius įsipareigojimus ir prisiimame turtinę ir finansinę atsakomybę už kitas prisijungiančias partijas, kurie bus priimti (akceptuoti) jungtiniame Santalkos suvažiavime;
  • Pasiliekame teisę Santalkoje formuoti frakciją su buvusios partijos ar asociacijos (juridinio asmens) pavadinimu;
  • Pripažinsime jungtinio kandidatų į LR Seimo narius sąrašo formavimo principus, kuriuos nustatys Santalkos suvažiavimas arba jo suformuotas valdymo organas – Taryba.
  • Visus galimus klausimus spręsime demokratiniais principais, pripažindami daugumos valią ir vykdydami Santalkos suvažiavime priimtus įstatus.

                      Į šį Manifestą atsiliepė ir žadėjo apsvarstyti savo kolegialiuose valdymo organuose daugiau kaip penkios partijos. Niekam ne paslaptis, kad pirmieji pokalbiai vyko tarp Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos ir Lietuvos centro partijos. Pozityvų požiūrį į šią Santalką išreiškė partijos „Jaunoji Lietuva“, Kartų solidarumo sąjungos, Partija „Tvarka ir teisingumas“ vadovai, pasiūlę atidėti Santalkos LYČ steigiamąjį suvažiavimą vėlesniam laikotarpiui, nei tai buvo numatyta padaryti rugsėjo 29 d., kad būtų daugiau laiko vidinėms diskusijoms ir kolegialių valdymo organų susirinkimams ir galimų sprendimų priėmimui.

Apie kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“ programines gaires

                          Programinės gairės surašytos kitaip, nei įprasta matyti esamų partijų programose sudėliotus tikslus ir siekius pagal šiuo metu veikiančių ministerijų kompetencijų sritis. Mūsų siūloma programa skirta Lietuvos piliečiui, norinčiam gyvenanti šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje ir siekiančiam gyventi, dirbti, kurti šeimą ir vaikus auginti savo protėvių žemėje!

                      Todėl deklaruodami: „Laisvas, sąžiningas, doras žmogus – tai laimingas žmogus savo šeimoje, giminėje, bendruomenėje, tautoje ir valstybėje“, programą išdėstome per devynis skyrius, išvardindami tai, ką siūlome Lietuvos žmogui-piliečiui, siekiančiam savo gyvenimo pilnatvės.

                      Programinės gairės iškelia į dienos šviesą pagrindines kiekvieno mūsų rūpesčių problemas ir būtinumą rinktis:

SU ŠEIMA AR BE ŠEIMOS

BENDRUOMENĖJE AR ANAPUS JOS

VIRŠUJE AR APAČIOJE

SAUGUMAS AR BAIMĖ

ŽYDINTI ŽEMĖ AR DYKUMA

SVEIKAS AR PACIENTAS

ŠVIESUS AR TAMSUS

KŪRĖJAS AR ĮKAITAS

LAIMĖ LIETUVOJE

 

                      Naujai kuriamos partijos – Santalkos „Lietuva yra čia“- programinės gairės po diskusijų ir svarstymų dar gali būti papildomos ir turės būti tobulinamos, nes galutinė jų redakcija neabejotinai gali kisti priklausomai nuo įsiliejančių į šią Santalką piliečių ir nuo galimų ištisų partijų įsiliejimo ir jų noro atspindėti savo lūkesčius.

                      Tačiau naujai kuriama partija – Santalka „Lietuva yra čia“ laikysis šių principinių (nekintančių „raudonų linijų“) nuostatų įgyvendinimo:

  • Sieks Lietuvos miškų, vandenų, žemės ir jos gelmių – ekosistemos išsaugojimo ateities kartoms;
  • Palaipsniui mažins Lietuvos valstybės įsiskolinimą ir prisiimamus finansinius įsipareigojimus bei rizikas, neapkraunant skolomis dabartinio jaunimo ir ateities kartų;
  • Visomis išgalėmis saugos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Tautinės valstybės nuostatas:

                            – kovosime už Lietuvos valstybės buvimą Europos Tėvynių sąjungoje;

                           – stabdysime imigraciją, kuri kenks arba kels grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams.

                   – visomis išgalėmis saugos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 38 straipsniu įtvirtintas šeimos nuostatas.

  • Stiprinsime šalies gynybinį potencialą, gerindami socialinę-ekonominę Lietuvos piliečių gerovę, stiprindami pilietiškumą, tačiau neviršijant 2 proc. biudžeto lėšų skyrimą nuo BVP šalies gynybai;
  • Stabdysime Lietuvos darbingų piliečių socialinį dempingą, įsileidžiant pigią darbo jėgą iš kitų šalių;
  • Spartinsime vidutiniškai pasiturinčio gyventojų sluoksnio susiformavimą, kaip bet kurios kitos sėkmingai besivystančios valstybės saugumo ir demokratijos garantą, užtikrindami SVV ir mažų ūkių plėtrai preferencines sąlygas, ribodami korporacijų ir monopolinių struktūrų įgeidžius diktuoti savo sąlygas:

– Pasisakome už valstybinio taupomojo ir investicijų banko steigimą, kuris sugražintų valstybei galimybę kontroliuoti fiskalinius srautus, realiai sumažintų finansinių operacijų tarifus Lietuvos pagyvenusiems žmonėms ir socialiai jautrioms grupėms;

– neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turi priartėti prie minimalaus mėnesinio atlygio (MMA);

– PVM mokėtojo registravimo ribą padidinsime nuo 45 000 iki 85 000 Eurų metinės apyvartos;

– laipsniškas PVM tarifo sumažinimas iki nulio, pirmo būtinumo prekėms;

– sieksime administracinės naštos mažinimo verslui, mokytojams, gydytojams ir visiems Lietuvos piliečiams.

                     

 Saulius Lapėnas
Judėjimo „Lietuva yra čia“ Valdybos narys

 +370 616 59819
saulius.lapenas@lyc.lt

 www.lyc.lt

2019-10-10, Vilnius.

Visas spaudos konferencijos LR Seime įrašas:

https://www.youtube.com/watch?v=yVmVJWk-O7w&t=1830s

Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininko Arvydo Juozaičio kalba

Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininko Arvydo Juozaičio kalba

2019 m. spalio 11 d. spaudos konferencijoje LR Seime

„Gerb. žurnalistai, Lietuvos žmonės, mes nešame gerą žinią Lietuvai, nes tai yra prezidentinės kampanijos tęsinys. Su šūkiu „Lietuva yra čia“ ir programa važiavau po visą Lietuvą, aplankiau maždaug 440 vietovių, bendravai įvairiose auditorijose. Niekur negirdėjau priešiškumo nuostatai, kad Lietuvos išsigelbėjimas ne globalioj Lietuvoj, kuri dabar vis eskaluojama, o Lietuvos išsigelbėjimas namuose. Ir Jungtinių Tautų perspėjimas, kad Lietuva gyventojų skaičiumi yra sparčiausiai nykstanti valstybė, reikalauja labai paprastų ir genialių sprendimų. Žinoma, Lietuva yra čia – visi žinom, bet kai tai reikia įrodinėti, ypač globalistinio siautimo uragano, ką daro su mumis, mūsų šeimomis visas pasaulis, ir jei kiekviena tauta, kuri rūpinasi savo išlikimu, vis dėlto turi savo jėgomis remtis, o ne kažkokiomis išorinėmis. Žinome istoriškai, jeigu tauta negina savo laisvės, niekas jos nebeapgins.

Todėl „Lietuva yra čia“ virtusi vėliava, […] keturių bokštų, kuriuos aš visur skelbiau, juos gyniau. Visų pirma Lietuva yra kalbos valstybė, be lietuvių kalbos nebūtų dabartinės Lietuvos, todėl lietuvių kalbos gyvinimas yra labai svarbus. Čia pirmas bokštas.

Antras – šeima. Nėra nei tradicinės, nei netradicinės šeimos – Konstitucijoje yra viena šeimos apibrėžtis.

Trečias – švietimas. Nes mes matome, kas darosi mokyklose, kai vyresnėse klasėse vaikai stengiasi vienas kitą aplenkti, kur geriau išvažiuos, nes likti Lietuvoje, tai būti „lūzeriu“. Švietimo visos programos: ir aukštojoje iš dalies, bet pirmiausiai vidurinio ugdymo, yra mūsų dėmesio centre.

Ir ketvirtas – teisingumas. Teisingumas, turbūt, sunkiausiai valdomas, nes čia yra valios sprendimai, kurie priklauso didele dalimi priklauso nuo prezidento. Tą ir prezidentinėje kompanijoje sakiau, o dabar, pereinant į Seimo plotmę, žinoma, tai reikės taip pat tęsti.

Todėl sakau, kad gera žinia dėl to, kad tai nebuvo kaprizas, kai bandė kai kas įsivaizduoti. Pats kandidatavimas, žinant, kad žiniasklaida nėra mano pusėje, kad paruoštas nuo seno vienas, kitas kandidatas, kad jų įdirbis ne vienerių, dvejų metų, o aš turėjau tik gerą pusmetį idėjų pristatymui, jų gynimui ir tuo pačiu turėjau labai stiprią paramą – tos pačios idėjos ir programa. Dar gera žinia dėl to, kad mes vykdėm tai nieko nešmeiždami. Paskelbėm, kad patyčios išvis nėra mūsų politikos sudėtinė dalis. Ir tai, ką dabar matom aplinkui, jeigu ir skamba dabar mano adresu kokios patyčios, aš į jas neatsakau ir neatsakinėsiu.

Kodėl mes susitikom su Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ ir apie tai, ką ji padarė? Frakcija padarė beprecedentį žingsnį. Frakcijos vadovybė ( Gerb. Kamblevičius yra pirmininko pavaduotojas), neapsikentusi diktato, skilo, palikdama viena pirmininką – Remigijų Žemaitaitį. Jie visi atėjo į naujai sukurtą frakciją, o R.Žemaitaitis liko pakibęs kaip ir Seimo vicepirmininkas, bet jau be atramos. Kažkas, reiškia, įvyko, man tai buvo labai įdomu.

Atsivertėm TT programą „Lietuva, kelkis“, su kuria jie ėjo į paskutiniuosius rinkimus, ir praktiškai iš keliolikos tezių viskas mums tinka: ir dėl Europos Sąjungos tvirtinimo ne kaip begalinio jos liberalizavimo, bet kaip tautų savigarbos ir išlikimo tvirtinimo. Taip pat ir dėl šeimos, ir dėl savivaldos – viskas labai panašu. Reta, kur mes dar rastume panašią programą. Ir kai buvo pasiūlymas susitikti, o mes jau turėjome bazę (pavaduotojas Saulius Lapėnas pasakys, kokia tai bazė), turiu informuoti, kad tai nebuvo kvietimas tik man, kad ateik dabar ir imk mums vadovauti. Ne, juokingai skamba. Turi suvažiavimas nuspręsti, o kad įsteigtum naują partiją, turi mažiausiai būti trys tūkstančiai narių, tai jie ir spręs. Ir per tą laiką, iki gruodžio vidurio, kaip mes dabar sutarėme, ir viskas atsiskleis, ar verta balsuoti už mane, ar už kitą kandidatą.

Tai todėl, kai mes susitikom – aš, kaip „Lietuva yra čia“ vadovas ir mano pavaduotojas Saulius Lapėnas, labai rimtai pasižiūrėjome į programas ir nusprendėme, kad galime sumušt rankomis, jeigu atsilieps pačios partijos struktūra: rajonai, regionai, pritars pačios partijos žmonės ir jungsis kuriamos partijos „Lietuva yra čia“ žmonės ir buvusios TT partijos visos Lietuvos žmonės. Naujai atėję žmonės (ne koks tai kolektyvinis buvusios partijos įstojimas), bus naujo politinio darinio steigėjais. Mes norime vadinti santalka, nes gerokai anksčiau, nei Tvarkos ir Teisingumo partijos įvykęs skilimas ir naujos frakcijos atsiradimas Seime, mes buvome kreipęsi į 11 partijų, judėjimų, išplatinę Manifestą, išplatinę savo tezes, gaires (programa mūsų yra parašyta gana glausta) ir gavome iš penkių atsiliepimus, jau derėjomės. Ir šitas į derybas atėjimas frakcijos iš Seimo yra tame pačiame kontekste. Žinoma, kad frakcijai dėmesys, kaip valdžios vartams į Seimą, yra didžiausias ir, žinoma, gali deformacija vaizdo atsirast, kai agonijoje atsidūręs buvęs frakcijos pirmininkas R. Žemaitaitis tą daro, – skatina savo kreivų veidrodžių karalystę. Bet tai tiek to…

Mes einame labai sparčiai į priekį, aš esu optimistas, pasiseks, bet už tas išvardintas idėjas atsakau, mūsų visa komanda atsako. Mes turime „raudonų“ linijų neperžengimo visą politiką, nuo ko mes neatsitrauksime. Tai aptarėme su frakcijos vadovybe. Mes dabar ne „Tvarką ir Teisingumą“ traktuojame kaip bendražygius, bet frakciją. Frakcija, kaip flagmanas, jie dar važinėja per skyrius, bet skyrių jau labai daug susilikvidavusių ir išstojusių iš TT, baisu net pasakyti, yra net po 200 žmonių išsiregistravusių iš partijos, ką aš pamačiau. O tie, kurie išsiregistravę, žiūri viltingai: reikia uždegt žmones ir įtikint, daug ką padaryti reikia…“

                      Pilnas spaudos konferencijos įrašas:

https://www.youtube.com/watch?v=yVmVJWk-O7w&t=1830s